2023-10-25
Raimundo Samulevičiaus progimnazija žengdama koja kojon su laikmečio ugdymo aktualijomis išnaudoja ir europinio bendradarbiavimo galimybes. Tai įgyvendinti padeda Europos Komisijos remiama „Erasmus+“ programa. Laimėję dotaciją, per pastaruosius dvejus metus įvykdėme dvylika mokytojų tarptautinių mobilumų mokymosi tikslais. Pasirinkome tikslą plėsti socialinio ir emocinio ugdymo žinias ir įgūdžius, nes manome, kad visi organizacijos nariai pozityviu santykiu su savimi ir kitais kuria aplinką, kurioje skleidžiasi tiek geriausios asmeninės savybės, tiek iniciatyvos.
Socialinio emocinio ugdymo tematikos mokymai suteikė naujausių sisteminių žinių, praktinių gebėjimų, kaip ir kokiais metodais lavinti šiuos įgūdžius. Dvasinė, psichologinė, emocinė stiprybė ir sėkmingi socialiniai santykiai ne mažiau svarbu nei žinios, nes yra tiek asmenybės, tiek socialinės organizacijos klestėjimo ir progreso garantas.
Priimti augančią visuomenės įvairovę
Atvirumas įvairovei ir mažiau galimybių turinčių asmenų visavertis integravimas į visuomenę yra vieni iš europinio vystymosi prioritetų. Todėl kaip ugdymo profesionalai stiprinome nuostatas, jog būtina integruoti į ugdymą skirtingos kultūrinės, tautinės, socialinės aplinkos asmenis, fizinių ir / ar elgesio bei emocijų sutrikimų, kitų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Svarbu, kad kiekvienas patirtų kuo mažesnę socialinės, ugdymosi aplinkos atskirtį ir jaustųsi priimtas, saugus, ugdytųsi patirdamas sėkmę, atrastų savo galias (gebėjimus, stipriąsias savybes), realizuotųsi asmeniniam ir visuomenės labui.
Tam, žinoma, reikalingos ne tik mokymuose įgytos žinios, išbandytos strategijos, bet ir atvirumas įvairovei, kurį, beje, stiprina pati „Erasmus+“ programa. Gyvi susitikimai, pokalbiai su kolegomis iš įvairių tipų Europos Sąjungos šalių formuoja aiškesnį ir platesnį supratimą, kokiomis ugdymo aktualijomis gyvena kitos šalys, kokias problemas sprendžia. Mokinių poreikių įvairovė plečiasi: daug imigrantų, elgesio ir emocijų sutrikimų patiriančių vaikų, taip pat turinčių priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių ir pan. Apskritai dėl įvairių veiksnių mokinių emocinė sveikata prastėja, iššūkiai mokytojams auga, todėl mokėmės pažinti psichinius-emocinius negalavimus nuo savarankiškai koreguojamų iki reikalaujančių specialistų pagalbos, analizavome, kaip anatomiškai formuojasi destruktyvios emocijos, tokios kaip nerimas, pyktis ir pan. Kaip įvairūs psichologiniai trikdžiai nulemia mokytojo ir mokinių santykius, kaip padėti jauniems žmonėms. Visų šalių mokytojai minėjo, jog mokykloms, kaip biudžetinėms įstaigoms, trūksta pagalbos specialistų, tad mokytojams nėra lengva tvarkytis su šiais iššūkiais: svarbiausia turėti žinių, empatijos, įgusti pozityviai skatinti pageidaujamą elgesį, kurti saugią emocinę aplinką, bendradarbiauti su tėvais. Taip pat mokyklose, nors ir nedidelės, bet turi veikti pagalbos mokiniui specialistų komandos.
Pozityviojo ugdymo ištakos ir nauda
Nemažai dėmesio mokymuose buvo skirta ir pozityviajai psichologijai, kuri yra gana nauja, bet įsitvirtinusi psichologijos kryptis, besiorientuojanti ne į asmens sutrikimus, o į jo vidinių išteklių, stiprybių puoselėjimą, kad žmogus jaustųsi esąs visavertis, gyvenąs prasmingai, džiaugsmingai, darnoje su savimi ir pasauliu. Šią tendenciją atspindi ir pozityvusis ugdymas, padedantis spręsti įvairiai pasireiškiančias elgesio problemas, kurios yra vidinių išgyvenimų išdava. Sąmoningi suaugusieji, tiek tėvai, tiek pedagogai, jauniems žmonėms turėtų padėti ugdytis savybes, reikalingas harmoningam, sąmoningam, laimingam gyvenimui kurti.
Čia labai svarbu vadovautis auginančiu, o ne ribojančiu mąstymu. Jo esmė slypi suvokime, kad charakteris, vidinės savybės, protiniai gebėjimai, kūrybiškumas yra ugdomi asmeninėmis pastangomis, o patirtis, kad ir sudėtinga, ar nesėkmės formuoja ir augina žmogų, suteikia jam pranašumo. Kitaip tariant, praktikuojamas požiūris, kad bet kuris mūsų yra ne praeities klaidų (kurių jau nepakeisi) rezultatas, o ateities priežastis, dėl kurios verta nepaliaujamai stengtis. Šis požiūris oponuoja įsitikinimui, jog žmogaus prigimties nepakeisi. Auginančioji mąstysena stiprina tas asmenines savybes, be kurių neįmanomas vidinis gerovės pajautimas, išgyvenimas ir juo labiau tokio paties santykio kūrimas su kitais.
Pozityvusis ugdymas, paremtas pozityviąja psichologija, ne tik siūlo asmenybės galių auginimo būdus. Tai ir klasės valdymo, pageidaujamo elgesio formavimo strategijos, kurios veiksmingesnės nei, pavyzdžiui, draudimai, nuobaudos ir pan. Mokymai leido giliau pažinti Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijos sistemą (PEPIS), kurią bendruomenės susitarimu galima diegti įstaigoje. Ši sistema skatina ugdymo įstaigas taikyti moksliniais tyrimais pagrįstus metodus, sprendžiant moksleivių elgesio problemas. Tinkamai įgyvendinta, ji padeda moksleiviams pasiekti geresnių socialinių ir akademinių rezultatų, mažina atskirtį bei didina mokyklos personalo efektyvumą.
Rūpinkimės savimi, kad galėtume padėti kitiems
Įrodyta, kad egzistuoja tiesioginė glaudi sąsaja tarp psichologinės gerovės, sveikatos ir asmens pasitenkinimo gyvenimu ir jo efektyvumo, produktyvumo. Todėl čia labai svarbu stabtelėti ir skirti dėmesio ne tik tam, ką turime padaryti dėl kitų, o pirmiausia dėl savęs. Juk tuščias indas negali pagirdyti ištroškusio, taigi misija ugdyti emocinius socialinius įgūdžius bus įgyvendinta, jei pedagogai patys gebės pasirūpinti savo emocine sveikata.
Mokymuose buvo akcentuojama, kaip svarbu užsitikrinti subalansuotą emocinę būklę įtampos nestokojančiame kasdieniame darbe. Sužinojome, kaip svarbu puoselėti emocinės higienos ritualus. Pirmiausia negalima ignoruoti emocinių išgyvenimų, juos reikia atpažinti, priimti ir išbūti, nes nustumiami jie ilgainiui pasireiškia psichosomatiniais negalavimais. Įtemptoje kasdienybėje reikia mažiau savikontrolės ir savikritikos, o daugiau atlaidumo sau ir užuojautos – kartais turime atleisti įtemptas vidines vadžias. Svarbus darnus kūno ir proto santykis – reikia praktikuotis būti akimirkoje, pajaučiant savo fizinio ir emocinio kūnų poreikius. Nemažai kalbama apie streso žalą, tačiau reikia išmanyti ir praktikuoti streso valdymo technikas pasitelkiant kvėpavimo, įsisąmoninto dėmesingumo įsižeminimo technikas, meditaciją. Kiekvienas mūsų turėtų rasti laiko susitelkti į atpalaiduojančias, džiaugsmingas veiklas, kurios panardina į tėkmės būseną, kai, atrodo, prarandame laiko nuovoką darydami tai, kas mums patinka. Visi šie emocinės sveikatos, energijos palaikymo ir susigrąžinimo būdai, įskaitant ir buvimą gamtoje, visavertį miegą, subalansuotą mitybą, judėjimą padeda persikrauti, atkurti pozityvią energiją, nes nei džiaugsmingų akimirkų, nei ramybės nepadovanosime kitiems, jei patys to stokosime.
Tarptautiniai mokymai praturtino dalyvių kultūrines patirtis, praplėtė profesinį akiratį, suteikė galių kurti kokybiškesnį santykį su savimi ir ugdytiniais. Džiaugiamės, kad „Erasmus+“ programa veda mūsų organizaciją link socialinio emocinio ugdymo pokyčio, kurį diktuoja laikmetis, suteikia impulsų naujoms iniciatyvoms.
Rita Masiliūnienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja,
„Erasmus+“ projekto koordinatorė
